- dūda
- dūdà (brus. дyдa) sf. (2), (4) K
1. SD127, R vamzdžio formos medinis arba metalinis pučiamasis muzikos instrumentas: Išsisukė dū̃dą iš žilvičio šakos Ėr. Parsinešk karklą – išsuksiu tau dūdẽlę Kt. Nupirk kokią dūdẽlę vaikui Rm. Grajino su dū̃dom Gs. Vargonų dū̃dos taip plerpia – gal užakę Pn. Dū̃dų orkestras DŽ. Eit brolytis dūdą pjauti iš liepos šakaitės RD90. Gražiai skamba mano dūda KlvD344. Griežk, dūda varine, šok, merga lelija JV999. Siuntė Marę į Žagarę, kad parneštų dū̃dą vario Plt. Suka piemens dūdelès ganydami aveles JD1019. Ką pirksi, Jonai? – Dūdutę, ponai (d.) Brt. Diedukas jam dūdžiukę davė LB186. | prk.: Tavo duktė gerą dū̃dą (balsą) turi Brt. Ar tu girdėjai tokią dūdą (niekų kalbą)? P.Cvir. ^ Ne tai dūdai ragas An. Ant kieno vežimo sėdi, to dūdon dūduok KrvP(Ps). Mažas būdams į keturias dūdas pučia, o užaugęs šlaitais vaikščioja (jautis: jaunas keturis spenius žinda, užaugęs aria) PrLXVII13. O kad tave šimtas dūdelių Sn.
2. Q327 ryla.
3. Ds armonika ar šiaip koks muzikos instrumentas: Įsitaisyk kokią dū̃dą ir išmoksi grot Kp. Na, muzikantai, traukit dūdàs, eisme šoktų! Kp. Bobos šok be dūdos JD838b.
4. dem. lūpinė armonikėlė, vargonėliai: Nupirkau piemeniui dūdẽlę, tai ir galvijus ažmiršta Dgl. Pagrajins ant dūdùkės, ir pašoksim Rdm.
5. vamzdis: Iš krosnies įleista dūdà į bačką, ir šildo vandenį Pn. Kasa žemėn geležines dūdas rš. ║ šiaip koks vamzdžio formos daiktas: Popieriai dū̃dom (ritiniais) susukti Jnšk.
6. euf. užpakalis: Visi jūs būtumėt šuns dūdo[je] Jrk138.
7. dusulys: Šit' lakstydamas tu arkliui dū̃dą invarysi Trgn. Sušilusią kumelę kai pagirdžiau, tai ir gavo dūdẽlę Ml.
8. išvarža: Gavo dū̃dą Ds. Šitas vyras jau su dūdà Ds.
9. LTR(Mrk, Kltn) toks senovinis lietuvių liaudies žaidimas, šokis: Ratu šoka dū̃dą dviejau, t.
y. viena kloniojas antrai, stovinčiai su kepure ant galvos įsirėmus J. Dū̃dą ir mes šokdavom, dainuodami dili dili Dglš.
10. scom. išsižiojėlis, neišmanėlis: Eik tu, dū̃da, nieko neišmanai! Ds. Eik tu, dū̃da, i vieriji, ką jis šneka Jnš. Mes mat tokios dū̃dos Rd.
◊ aviẽs dūdà neišmanėlis: Eik tu, aviẽs dū̃da! Kt.dūdàs paléisti Šk, Ėr imti verkti: Ko čia paléidai dūdàs kaip mažas vaikas Jnš.dū̃dą (dūdàs) pū̃sti verkti: Vaikas jau didelis, o ėmė dūdàs pū̃sti kaip mažiukas Jnš. Kaip aš imsiu tave grūsti, imsi dūdą pūsti JD460.dūdẽlę paródyti pravirkti: Atėjus svečiuosna neparodo dūdelės An.dūdàs sùkti verkti: Jau vėl pradedi dūdàs sùkt Rdm.į dūdàs imti verkti: Parėjęs ėmiau bartis, tuoj in dūdàs Dkš. Nieko negali pasakyt, ji tuoj į dūdàs Brt.į víeną dū̃dą pū̃sti laikytis vienybės, sutarti: Anys dabar vienon dūdon pučia Ds. Sunku juos priveikt – visi jie į víeną dū̃dą pùčia Pg.kaĩp dū̃dą pū̃tęs apie buvusį kur ir nieko nepešusį: Parejo kaip dūdą pūtęs LTR(Pp). kaĩp iš dū̃dų labai smarkiai (lyti): Kad pila (lyja) – kaĩp iš dū̃dų Grl.kulìnė dūdà; R298, N, Labanõro dūdà Trgn etnogr. toks lietuvių liaudies muzikos instrumentas – dūda su odiniu maišu, kuris laikomas po pažastimi ir grojant spaudomas: Ar matei Labanõro dū̃dą? Kn.pãgal (kieno) dū̃dą šokìnti diktuoti kieno valią: Jis pagal savo dūdą jį šokina BŽ47.pãgal (kieno) dūdẽlę šókti vykdyti kieno valią: Dabar visi turės šókti pãgal mano dūdẽlę Jnš.sàvo dū̃dą ryliúoti spirtis: Jis savo dūdą ryliuoja, i gana Alvt.Vìlniaus dūdà nemokša, neišmanėlis: Eik tu, dūda Vilniaus, ne tau [laikrodį] taisyt! Plt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Look at other dictionaries:
duda — 1. ‘Estado de indecisión o de falta de certeza’ y ‘cosa que provoca dicho estado o lo implica’. Este sustantivo femenino forma parte, en singular o en plural, de diversas locuciones. Así, se usa normalmente en singular en sin duda (‘con toda… … Diccionario panhispánico de dudas
Duda — bezeichnet Río Duda, Fluss in Kolumbien Duda (Musikinstrument), Blasinstrument Duda ist der Familienname folgender Personen: Adolf Duda (1878 1940), österreichischer Politiker Alexander Duda (*1955), deutscher Regisseur und Schauspieler Fritz… … Deutsch Wikipedia
Duda — Saltar a navegación, búsqueda La duda constituye un estado de incertidumbre y un límite a la confianza o la creencia en la verdad de un conocimiento. Su contrapuesto es la certeza. Puede proyectarse en los campos de la decisión y la acción, o… … Wikipedia Español
dudă — DÚDĂ, dude, s.f. Fructul dudului; agudă. – Dud + suf. ă. Trimis de ana zecheru, 13.09.2007. Sursa: DEX 98 DÚDĂ s. (bot.) (înv. şi reg.) mură, (reg.) pomiţă, (Mold.) agudă, (Transilv.) fragă. Trimis de siveco, 05.08.2004. Sursa: Sinonime … Dicționar Român
duda — sustantivo femenino 1. Falta de seguridad en lo que se hace o en lo que se dice: Tengo una duda, no sé si he apagado la luz. Le surgió la duda de si le había pagado o no. Lo hizo sin la menor duda. 2. Cuestión o problema que se plantea para ser… … Diccionario Salamanca de la Lengua Española
duda — (De dudar). 1. f. Suspensión o indeterminación del ánimo entre dos juicios o dos decisiones, o bien acerca de un hecho o una noticia. 2. Vacilación del ánimo respecto a las creencias religiosas. 3. Cuestión que se propone para ventilarla o… … Diccionario de la lengua española
duda — dȕda ž <G mn dȗdā> DEFINICIJA 1. anatomski oblikovan gumeni klobučić, koji se stavlja na grlić bočice s pomoću kojega dijete siše; cucla 2. dječja svirala od šuplje trstike 3. razg. slavina kroz koju istječe tekućina (iz bačve, kotla za… … Hrvatski jezični portal
Duda — (Dutka, Dudotka, Schweran) ist ein uraltes russ. Holzblasinstrument, das aus zwei meist ungleich langen Rohrpfeifen mit je drei Tonlöchern besteht, die durch ein einziges Mundstück verbunden sind; es findet sich noch bei Landleuten in Hochrußland … Meyers Großes Konversations-Lexikon
Duda — (Dudka), großruss. Blasinstrument mit einem oder zwei verbundenen Schallröhren und einem Mundstück. Dudák (tschech.), Dudelsackpfeifer, auch ein Nationaltanz … Kleines Konversations-Lexikon
Duda — [slawisch, zu türkisch düdük »Flöte«] die, / s, in Polen, Ungarn, der Ukraine und Teilen der Balkanhalbinsel Bezeichnung für Sackpfeife, daneben auch für eine Doppelrohrpfeife mit gemeinsamem Mundstück … Universal-Lexikon